FILTRUOTAS MIESTAS

Keli pavyzdžiai garso skulptūrų, kuriomis ieškoma santykio su miesto triukšmu, būdų jį perdirbti ar perfiltruoti, išgaunant naują patirtį ar atsaką pačiai urbanistinei situacijai:

F.Crow ir D.Prior skulptūra 'Organ of Corti' (ausies dalis reaguojanti į vibracija sraigėje) remiasi kristalų reaguojančių į garso bangas savybėmis (straipsnelis apie kristalus).

Pasinaudojus šiuo fenomenu, kūrinys               suveikia einant pro šalį, miesto garsai yra  alteruojami dėka skirtingai suderintų ir                  tam tikrais atstumais sudėliotų kristalų.

Šiek tiek paaiškinimo:

B.Odland ir S.Auinger gamina kubų formos skulptūras gyvai interpretuojančias aplinkos garsus. Šiuo principu jie įgyvendino ne vieną projektą: Blue moon (NY), Box 30/70 (Ars electronina, Linz),  Tonic (Hollywood), Harmonic Bridge (Massachusetts), Elevated Harmonies (NY), R1 (Bergen). 

Pasirinktoje lokacijoje aplink kubą yra išdėliojami vambzdeliai su mikrofonais idant irašyti jų rezonansinę reakciją į aplinką. Tuomet siganalas siunčiamas į pačius kubus, kurių apačioje įtaisyti garsiakalbiai,taip girdimas realaus laiko garsas, bet jam suteikiamas kitas, muzikinis tonas.

Kaip tai skamba ir kaip tai vyksta:

PERKELTAS REZONANSAS

M.Puonds, J. Allison, J.Fillwalk ir N. Johnson instaliacija 'Displaced Resonance' - tai interaktyvus skulptūrų kompleksas, sudarytas iš 16 stačiakampių, kurių kiekvieno viduje įtaisyti skirtingi vambzdžiai. Kompiuterinei sistemai reaguojant į lankytojų judesius, garso dažniai yra paleidžiami per vambzdžius, kiekvienam išgaunant jam pagal fizines savybes būdingą skambesį. Taip pat įsijungia ir LEDinis apšvietimas. Autorių tikslas atskirti, perkelti savo kuriamą patirtį nuo asociacijų su išoriniu pasauliu, taip kurti lyg nepriklausomą rezonuojančių garsų laboratoriją. 
























Eksponavimas ir šiek tiek paaiškinimo:

 

eskizas

VIRTUALIOS SKULPTŪROS

Daniel Franke virtualūs interaktyvūs garsiniai tūriai:


Taip pat jo Vienos minutės skulptūra:



Konstruct AR 3D Sculpture aplikacija iPhone'ui, reaguojanti į vartotojo skleidžiamą ar paduodamą garsą:

SMĖLIS VANDUO VĖJAS

Keli pavyzdžiai kaip pasinaudojama gamtos objektų garsinėmis specifikomis.

Smėlis:
Diane Landry besisukančios skulptūros juda pagal žmogiško laiko skaičiavimo vienetus, kartu kiekviename butelyje, atstojančiame padalas, judant smėliui. Taip kosminis laikas ir žmonių laikas, jų ritmika, vizualizuojami ir įgarsinami viename objekte. Kiti tūrinai jos darbai su garsu.

    Knight of infinite resignation

Vanduo:

Luke Jerram instaliacija - jūros vanduo skulptūrose paklūsta gravitacijos, dangaus kūnų jėgoms, taigi keičiasi jo lygis. Indams pastoviai besisukant, šis procesas skleidžia rezonuojantį garsą, kuris kyla ar leidžiasi priklausomai nuo vandens padėties.

     Tide

Vėjas:

To paties L.Jerram'p skulptūra - akustinis vėjo paviljonas. Kiekvienas iš cilindrų kuria ne tik garsinę bet ir optinę patirtį. 

     Aeolus

GARSINIAI AUTOMATAI

Pirmieji automatai datuojami dar Senovės Graikijos laikotarpiu, vėliau musulmoniškuose kraštuose VIIa. konstruojamos vėjo valdomos animalistinės skulptūros, al - Jazari aprašė mechaninį orkestrą, kinai turi šaltinių apie tigrų formos automatus. Europoje tai itin išpopuliarėja Renesanso laikotarpiu: laikrodžiai, pneumatinės bei hidraulinės skulpūros sodams, žmogaus figūrą ir judesius kartojantys automatai, mechaniniai žaislai. XVIIIa. Jacques de Vaucanson sukuria fleitininką, kaip pirmą sėkmingą biomechaninį įrenginį, kuris peržengia žaislų klasę, taip pat 'virškinančią' antį. Tuo metu taip pat dirbo vienas žymiausių automatų kūrėjų Pierre Jaquet-Droz kartu su Henri Maillardet, kurie pardavinėjo sudėtingų konstrukcijų išvažiuojančias laikrodžių kompozicijas, mechaninius paukščius, rašančias, muzikuojančias žmogaus figūras. XIXa. susidomėjimas automatais itin išaugo ir kūrėsi daugybė juos gaminančių firmų. Nepaisant elektroninės revoliucijos, vis dar egzistuoja grynai mechaninių automatų entuziastų, kaip kad automatinio kabareto teatras Didžiojoje Britanijoje ar individualūs projektai (J. Monestier'o laikrodis 'Laiko gynėjas', A. Ganson' o kinetinės skulptūros ir t.t.). Kai kurie iš automatų turi savyje inkorporuotą garsą arba girdimas efektas gali būti pagrindiniu jo tikslu (pvz. muzikinės dėžutės). Trumpa istorija.

Sound automata projektas, ekspermentuojantis su kasdienių objektų komponavimu į mechanizuotus garsinius automatus.
Daug nuorodų apie automatų istorinius ir šiuolaikinius projektus.

Garsai:
Automatinio kabareto teatras:

Vaizdai:

Būgnų ir varpelių automatas                                                        Hidrauliniai vargonai - hidraulofonas

GARSO OBJEKTAI

João Ricardo de Barros Oliveira

menininkas iš Portugalijos, konstruojantis savadarbius muzikos instrumentus ar objektus. Kaip tikslą jis išsikelia tverti visiškai naujas garsines patirtis per eksperimentinius aparatus, dažniausiai juos konstruodamas iš urbanistinių atliekų.

Portfolio:
Garso objektai
Ekspozicijos

Apie žmogų ir kūrybą: 

Šiek tiek apie kas kaip padayta:




Garsai iš koncerto 'Lixoluxopóetico'

VISUAL AUDIO TAPE

Garsinės skulptūros nebūtinai gali tiesiogiai turėti savyje girdimą aspektą. Noriu pateikti pavyzdžių, kai vizualios patirtys kuriamos iš garso saugojimo laikmenų, šiuos objektus pasitelkiant kaip medžiagą, kaip negirdimą metaforą.

Žilvino Kempino skulptūros:

TUBE - tunelis iš magnetinių juostų
(atstovavo 2009-ų Venecijos bienalėje)









   

   OASIS - ventiliatorių ore palaikoma audio juosta

     FLUX

Jean Shin skulptūros naudojant vinilo plokšteles:

 SOUND WAVE 

Elise Morin instaliacija iš senų kompaktų:

     WASTE LANDSCAPE

ZIMOUN

Vaizdeliai:

Zimoun - šveicaras, statantis minimalistines, simetriškas garso platformas, paremtas atsikartojančių objektų rinkiniais. Kartu sutaikydamas emocinę garso patirtį ir industrinio pobūdžio tvarką, menininkas lyg aktyvuoja erdvę, kuria garso laboratorijos įspūdį. Instaliacijų girdimos struktūros yra parengiamos iš anksto, bet siekiant kurti gyvos ir poetiškos erdvės iliuziją, kai turtinga sensorinė patirtis teikiama elementarių objektų ir jų sekų dėka.

 

TRASH TALK

Roberto Lange ir David Ellis koloboraciniai projektai šiukšlėms, atliekoms priskiria ritmines struktūras. Kelis metus besitesiančio bendradarbiavimo rezultatai tiek atsiduria galerijų erdvėse, kaip urbanistinio pulso atgarsiai, tiek pateikiami kaip instaliacijos pačiose gatvėse. Objektai skleidžia garsus midi valdomų soleinoidų pagalba, siunčiant įtampą, kad išjudinti instaliacijos detales.
Keli darbai iš šios serijos:

LIBERTY

    

TRASH TALK  

BROWN AND GOLD

TRUE VALUE

THIS TIME

 Lolo and Sosaku Miyazaki (Argentina,Japonija) projektas 'This time'

Projekto tikslas - atrasti naujus sąskambius, remiantis gamtos dėsniais. Objektai tveriami pagal instrumento sampratą, ieškant naujų formų ir santykių tarp garso ir muzikos, skulptūros ir instrumento, metalo ir stygos, girdėjimo ir klausymo, laiko ir atstumo. Įdomu tai, kad dauguma objektų kybo ore, užpildo erdvę, o ne pagrindą, kaip ir garsas.
Instrumentus pavieniui galima išgirsti čia.

Vaizdelis: